- trukšmas
- trùkšmas sm. (4) DūnŽ, End, Vn, (2) Š, NdŽ, Krš; LL217, 252, Rtr, KŽ, trū̃kšmas (4) Rdn, Vn, (2) Plšk, Rdn žr. 1 triukšmas: 1. Kv Vieną naktį, pačiame įmigyje, išgirdome trukšmą ant kelio A1885,233. Šešios bobos sutratėjo – trùkšmas baisiausis DūnŽ. Sodo[je] to trùkšmo netrūko Užv. Prašė, ka trùkšmo [vaikai] nekeltų Grd. Galva zvemba nu to trùkšmo Pln. Muno galva nepakela trū̃kšmo DūnŽ. Kur anų kambariai, ten trùkšmo nebuvo End. Jei kas, trū̃kšmas stosias koks, neklausykias, neveizėk Žr. Bėgu, leku su trūkšmaĩs, kad nepavėluočio Šrs. Gyvenvietė[je] trū̃kšmas dieną naktį – vargai vieni Rdn. Ka sukilo ten visoki trukšmaĩ, visoki bildesiai Als. Su trūkšmaĩs išsidangeno Krš. 2. Neras – trùkšmo galia kilti Vn. Aš pakėliau trū̃kšmą, sakiau, iš ūkvedžio gavau gabaluką duonos vieną kartą Plšk. 3. Vkš Jeigu par patį trukamą buntmety nepražuvai, tai nepražūsi J. Veselija pasibaigė, visas trùkšmas pasidarė Grš.
Dictionary of the Lithuanian Language.